Bendrų žaliųjų miesto erdvių analizė

ĮVADAS 

Trumpas modulio apibūdinimas

Šiame skyriuje sužinosite apie aplinkosauginį sąmoningumą ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad jį pažadintume žmonėse. Išsiaiškinsite bendros žaliosios miesto erdvės apibrėžimą ir išmoksite, kaip erdves galima klasifikuoti pagal jų paskirtį ir elementus. Sužinosite, kaip apibrėžti vietovės teikiamas galimybes, atsižvelgiant į permakultūros etiką, leidžiančią išnaudoti visas sritis, didinant aplinkos tvarumą.

Tam, kad taptumėte aplinkosauginio švietimo lyderiu, visų pirma reikia apibrėžti ir identifikuoti bendrą žaliąją erdvę. Šis skyrius leis švietėjams visapusiškai išanalizuoti šias erdves savo teritorijose ir pradėti transformaciją, įtraukiant savo bendruomenes.

Mokymosi tikslai

1. Identifikuoti pagrindines sąvokas, susijusias su aplinkosauginiu sąmoningumu ir nustatyti, kaip pakeisti žmonių sąmoningumą, kad jų buvimas planetoje būtų tvaresnis aplinkai.
2. Suprasti bendrų žaliųjų erdvių (BŽE) naudą ir galimybes.
3. Sužinoti, kaip analizuoti bendrą žaliąją miesto erdvę (BŽE), kad išnaudotumėte visas jos galimybes.
4. Projektuoti bendrą žaliąją erdvę aplinkai ir žmogui tvariu būdu, atsižvelgiant į elementus, bendruomenės poreikius ir permakultūros principus.

Raktažodžiai

bendrų žaliųjų miesto erdvių analizė; aplinkosauginis sąmoningumas; žaliųjų erdvių projektavimas; kartografavimas; permakultūra; bendruomenės transformacija; dalyvavimas;

Skyriaus grotažymė

#SharedGreenAreasAction! #GSAction!

Numatomas laikas

10 valandų

Teorinė medžiaga

Aplinkosauginio sąmoningumo pagrindų nustatymas

Kas yra aplinkosauginis sąmoningumas?

Remiantis Aplinkosauginio švietimo terminų žodynu (Unesco-Upep, 1983), aplinkosauginį sąmoningumą galima suprasti kaip „sąmoningumo augimą ir vystymąsi, sąmoningumo apie biofizinę aplinką ir jos problemas supratimą, įskaitant žmogaus dalyvavimą ir poveikį. Mąstymas „ekologiškai“ arba ekologinės sąmonės sąlygomis.”

Kitaip tariant, terminas kviečia pažinti gamtą kaip brangiausią gyvybės šaltinį Žemėje ir pradėti ja rūpintis, priimti jai nekenksmingus sprendimus. Aplinkosauginis sąmoningumas gali būti skatinamas pasitelkiant aplinkosauginį švietimą, aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo valstybinių ar privačių institucijų programas.

Aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas yra pirmas žingsnis norint pradėti kelionę į ilgalaikius ekologiškai tvarius pokyčius. Jei neatsižvelgsime į vidinius žmonių pokyčius, negalėsime pasiekti išorinių pokyčių. Norėdami tai padaryti, pradėsime nuo elementų, kurie labiausiai apibūdina aplinkosauginį sąmoningumą pagal Pachamama Alliance, pasaulinę bendruomenę, kuri daugiau nei 25 metus siekia tvarios planetos ateities, apibrėžimo:

Kaip rodo infografikas, norėdami visapusiškai pasiekti aplinkosauginį sąmoningumą, turime pasiekti žmogaus buvimo planetoje tikslą, kuris yra:

Tvarus aplinkai 

Žmogus gimsta ekologiškai tvarus, kaip ir bet kuri kita gyva būtybė, sukurta Žemės planetoje. Tačiau godumas, pretenzijos į viešpatavimą ir žmonių veidmainystė sutrukdė jai gyventi pagal savo tikrąją prigimtį, harmoningai su savo namais, aplinka. Nesąžiningų tarptautinių įmonių vykdomas išteklių eksploatavimas kartu su korumpuotų politinių sistemų pritarimu atvedė mus į situaciją, kai vos per 40 metų pasaulyje miškų sumažėjo 80%, buvo prarasta 30% ariamos žemės, vandenynuose išnyko 90% visų didelių žuvų, taip pat išnyko 60% gyvūnų rūšių.

Kaip atitaisyti šią situaciją?

Nelaukiant iš viršaus padiktuotų globalių sprendimų, kurie labai dažnai iš tikro atitinka ne tikslą, o konkrečius interesus tų pačių jėgų, kurios atvedė planetą į tokias dabartines sąlygas, aplinkos tvarumą galima pasiekti veiksmais iš apačios. Kai pasodiname sėklą į gerą dirvą ir tinkamai ją prižiūrime, iš sėklos išauga didelis medis. Taip pat ir su aplinkos tvarumu - jį galima pasiekti žengiant mažais žingsneliais.  

Žmogaus egzistavimas gali būti ekologiškai tvarus, jei:

• nedaro poveikio kitoms gyvoms būtybėms ir gamtos elementams,
• išsaugo gamtos išteklius ir saugo vietines ekosistemas,
• sąveikauja su aplinka kaip jos dalis, gerbiant jau egzistuojančią pusiausvyrą.

Galiausiai, pagal JT aplinkos programą, aplinkos tvarumas taip pat reiškia gyvenimo pasirinkimą, kuris užtikrintų vienodą ar geresnį gyvenimo būdą ateities kartoms.

Teikiantis dvasinį pasitenkinimą

Jei palygintume labai skirtingų žmonių grupių įsitikinimus, visose iki šiol žinomose protėvių kultūrose rastume kai ką bendro: vienybės idėją, ryšį tarp visų egzistuojančių dalykų. Ši samprata išnyko modernioje ir išsivysčiusioje civilizacijoje, palankiai vertinant idėją, kad žmogus yra atskira ir viršesnė už kitas rūšis, turinti daugiau teisių nei bet kuri kita rūšis ar elementas, kartais net savo rūšies dalis. Vyriškas antropocentrizmas ir materializmas yra du blogiausi šios sistemos rezultatai. Turime vėl sugrįžti prie to, kas buvo ignoruojama pastaraisiais amžiais, t.y. prie suvokimo, kad visatoje egzistuojame žmonių pavidalu, kad mes kilę iš to paties šaltinio ir visi esame viskuo susiję, o ne tik genetiniu ar ekonominiu lygmeniu. Tai, ką mes galvojame, sakome ir darome, neišvengiamai turi pasekmių mūsų viduje ir išorėje. Tik ši dvasinė sąmonė gali priversti žmogų vystytis ir vėl suvokti savo tikrąją esmę visų gyvų būtybių labui.

Socialiai teisingas 

Šiandieninės ekonominės sistemos visame pasaulyje tęsia priespaudą ir nelygybę. Tokie jų sukurti rezultatai visiškai prieštarauja tvaraus pasaulio, kuriame išsaugoma kas sukurta, o visos gyvos būtybės yra laimingos ir gali mėgautis savo prigimtine teise gyventi šioje planetoje, vizijai. Pagarba biologinei įvairovei gali būti atspirties taškas kuriant kitą viziją. Gyvenimo taisyklės yra nepaprastos ir tuo pat metu paprastos, žmonėms tereikia vėl susijungti su šiuo galingu šaltiniu ir grįžti į gyvenimą, subalansuotą su motina žeme. Mes visi esame unikalūs ir lygūs, gerbdami šį vieningumą tuo pačiu garantuojame kiekvieno gamtos elemento lygybę ir orumą, kas reiškia tiesioginį ekonominės sistemos, kurioje turi gyventi šiuolaikinė civilizacija, transformavimą ir pasitikėjimą žmogaus sąmoningumu ir planetos atkūrimu.